Homosovietizmas – tai sovietmečiu susiformavęs specifinis socialinis ir kultūrinis tipas, pasižymintis kolektyvizmo, valstybės paternalizmo, ideologinės pasyvumo ir dvigubos moralės bruožais. Jis atspindi sovietinės sistemos įtaką žmonių mąstymui ir elgesiui.
Pagrindiniai bruožai:
- Kolektyvizmas – pirmenybė teikiama grupiniams interesams prieš asmeninius.
- Priklausomybė nuo valstybės – laukiama, kad valdžia išspręs problemas.
- Formalumas ir rituališkumas – tuščios ceremonijos, pvz., privalomi mitingai.
- Dviguba moralė – viešas atsidavimas ideologijai, bet privatus skeptiškumas ar panieka.
- Deficitinė mentalitetas – kaupti, mainytis, išnaudoti ryšius dėl trūkumų.
Pavyzdžiai:
1. Darbo vieta – formalūs socialistinio varžybos ritualai, nors realiai dominavo apatia.
2. Kasdienybė – eilės, deficitas, „blatas“ (pažintys) būtini prekėms ar paslaugoms.
3. Viešasis vs. privatus gyvenimas – viešai giedami sovietiniai šūkiai, namuose klausoma „Vilniaus bokšto“ radijo.
4. Kalba – tušti frazėmai („Partijos dėka“, „Tarybinis žmogus“) ir eufemizmai („laikinai trūksta“ vietoj „nėra“).
Homosovietizmas – tai giliai įsišaknijusi sovietinės sistemos paveldo dalis, kuri dar gali reikštis šiandieninėje visuomenėje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.