Grigališkasis choralas – tai vienbalsis, lotyniškas katalikų bažnyčios giedojimas, kilęs iš ankstyvųjų krikščionių tradicijų ir standartizuotas popiežiaus Grigaliaus I (apie 540–604 m.) vardu. Jis naudojamas liturgijoje, giedamas be instrumentinio pritarimo, laisvu ritmu ir pagal specialias melodines modes.
Pagrindiniai bruožai:
- Vienbalšiškumas ir vokalumas.
- Silabinis (vienai skiemeni – vienas tonas) arba neumatinis (kelios natos skiemeniui) giedojimas.
- Liturginis tekstas (dažniausiai iš Biblijos).
Pavyzdžiai:
1. „Dies irae“ – mišių rekvijemoje naudojamas sekvencijos choralas.
2. „Pange lingua“ – giedamas Sekminėmis ir Kūno ir Kraujo šventėje.
3. „Kyrie eleison“ – mišių įžanginė malda (vienas seniausių choralų).
4. „Salve Regina“ – giedama Mergelės Marijos garbei.
Grigališkieji choralai daro įtaką ir klasikinei muzikai, ir šiuolaikiniams ambientiniams ar minimalistiškiems kūriniams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.