Gerametis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gerą, kilnų, dorą elgesį ar charakterį, pabrėžiantis moralinius ir etinius aspektus.
Pavyzdžiai:
1. Asmenybei apibūdinti:
Jis buvo žinomas kaip didelis gerametis – visada padėdavo artimiesiems.
2. Elgesiui nusakyti:
Jos gerametis pasireiškė sąžiningume ir atjauta.
3. Paprėsti:
Tėvai stengiasi išauklėti gerametį savo vaikuose.
Sinonimai: dorovingumas, sąžiningumas, kilnumas, etiškumas.
Pastaba: Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar formalioje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.