Filistinai – tai senovės tauta, gyvenusi maždaug XII–VII a. pr. Kr. Palestinos pakrantėje (dabartinio Izraelio ir Gazos ruožo teritorijoje). Jie dažniausiai minimi kaip Izraelio tautos priešai Senajame Testamente.
Pagrindinės reikšmės:
1. Istorinė – tauta, kilusi iš Egeojo jūros regiono („jūros tautos“), kuri įsikūrė Kanaane.
2. Simbolinė – kultūrinis ar religinis priešininkas, priešprieša „išrinktajai“ Izraelio tautai.
3. Perkeltinė prasmė – žmogus ar grupė, nepakantiška kultūrai, menui, intelektui (iš angl. „philistine“).
Pavyzdžiai:
- Biblijoje: Dovydo kova su filistinu Didžiuliu (Goliatu).
- Istorijoje: Filistinai valdė penkis pagrindinius miestus (Gaza, Aškeloną, Ašdodą, Ekroną, Gatą).
- Perkeltine prasmė: „Jis elgiasi kaip filistinas – niekina visą, kas nėra praktiška.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.