Ezopo kalba – tai literatūrinė priemonė, kai mintys perteikiamos netiesiogiai, per alegoriją, pavyzdį ar užuominą, dažnai naudojant gyvūnus ar kitus personažus, kad būtų išvengta tiesioginės kritikos ar pateikta pamoka. Kilusi iš senovės graikų pasakėčių autoriaus Ezopo pasakų.
Pavyzdžiai:
1. Ezopo pasaka "Vilkas ir ėriukas" – vilkas simbolizuja galią, kuri visada randa pateisinimą engti silpnuosius.
2. Politinė satyra – rašoma apie "liūtų ir elnių" konfliktus, nurodant į valdžios piktnaudžiavimą.
3. Kasdienė kalba – sakoma "elkitės kaip meška pasakose", norint pasakyti "nebūkite grubūs".
Esmė: Tai užmaskuotas kritikos ar moralės perteikimo būdas, kurio tikroji prasmė iššifruojama kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.