Dūlijimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, tingų, neryžtingą veiksmą, atidėliojimą ar vangų darbą. Dažnai vartojamas apibūdinti neefektyvų laiko ar pastangų švaistymą.
Pavyzdžiai:
- Visą rytą dūlijau su ataskaita, bet dar nieko nepadariau.
- Nustok dūlinti ir pradėk mokytis!
- Jis tik dūlija, kol kiti dirba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.