Dimbinimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, neretai apie nereikšmingus dalykus, kartojant tą patį ar vartojant per daug žodžių. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje norint apibūdinti pernelyg išplėtotą, varginantį monologą.
Pavyzdžiai:
1. Senasis profesorius pradėjo savo įprastą dimbinimą apie jaunystės laikus.
2. Susirinkime vadovas pusvalandį dimbino apie biuro procedūras, nors klausimas buvo paprastas.
3. Nustok dimbinti – pasakyk tiesiai, ko nori!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.