Diegliai – tai senovinis lietuviškas žodis, reiškiantis įrankius, prietaisus, daiktus (pvz., darbo, buities). Dabar vartojamas retai, dažniau poetiniame arba archajiškame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Kaimynas savo senus dieglius atidavė muziejui. (seni įrankiai)
2. Po stogu rūsyje gulėjo įvairūs diegliai: kaltai, pjūklai, grandiniai. (įvairūs metaliniai daiktai/įrankiai)
3. Eilėraštyje minima: „Tėvo diegliai tyli sutemose“. (simbolizuoti padėtus įrankius ar prisiminimus)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.