Diachroninis – tai požiūris, tiriantis kalbos ar kitų reiškinių raidą laike, jų istorinę raidą ir pokyčius. Priešingybė – sinchroninis (tiriantis sistemą tam tikru laiko momentu).
Pavyzdžiai:
1. Kalbotyroje: tiriant, kaip senosios baltų kalbos žodis „širdis“ iš „širdis“ virto lietuvių „širdis“, o latvių – „sirds“.
2. Literatūroje: analizuojant, kaip romano žanras keitėsi nuo viduramžių iki šių dienų.
3. Sociologijoje: nagrinėjant visuomenės struktūros pokyčius per kelis dešimtmečius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.