dėtavietė

Dėtavietė – tai vietos pavadinimas, kilęs iš veiksmažodžio „dėti“ (pvz., dėti daiktus). Tai senas žodis, reiškiantis:
- Sandėlį, pastatą ar patalpą daiktams laikyti.
- Vietą, kur kaupiama, saugoma.

Pavyzdžiai:
1. Kambarį pavertė senų knygų dėtaviete.
2. Po laiptais buvo tamsi dėtavėtė įvairiems įrankiams.
3. Tvirtovės požemiuose buvo ginklų dėtavietė.

Dabar šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar kalbant apie senovines patalpas.

Įrašas
Paaiškinimas	Dėtavietė – tai vietos pavadinimas, kilęs iš veiksmažodžio „dėti“ (pvz., dėti daiktus). Tai senas žodis, reiškiantis: - Sandėlį, pastatą ar patalpą daiktams laikyti. - Vietą, kur kaupiama, saugoma. Pavyzdžiai: 1. Kambarį pavertė senų knygų dėtaviete. 2. Po laiptais buvo tamsi dėtavėtė įvairiems įrankiams. 3. Tvirtovės požemiuose buvo ginklų dėtavietė. Dabar šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar kalbant apie senovines patalpas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.