Darnuva – tai senovinis lietuviškas žodis, reiškiantis tarnybą, tarnavimą, pareigas arba aptarnavimą. Dažniausiai vartotas kalbant apie feodalinę visuomenę, pavyzdžiui, baudžiavos laikotarpiu.
Pavyzdžiai:
1. Valstiečiai atlikinėjo sunkią darnuvą dvarui.
2. Kunigas atėjo į kaimą savo darnuvai (tarnystei).
3. Senovėje darnuva buvo laikoma doroviniu įsipareigojimu.
Žodis šiuolaikinėje kalboje retas, naudojamas istoriniame ar literatūriniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.