bubtelėjimas

„Bubtelėjimas“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis lengvą smūgį (dažniausiai pirštais) į galvą, ypač į pakaušį. Paprastai tai asocijuojama su švelniu baudimu ar pramoginiu gestu, neretai naudojama tarp artimų žmonių (pvz., tėvų ir vaikų) kaip išraiškingas, bet ne skausmingas būdas parodyti nepasitenkinimą ar pajuokauti.

Pavyzdžiai:
1. „Nustok kreipti dėmesį, arba gausi bubtelėjimo!“ (įspėjimas vaikui).
2. Jis gavo lengvą bubtelėjimą už kvailą pokštą.
3. Bobutė bubtelėjo anūką per pakaušį, kai jis pasislėpė už kėdės.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bubtelejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Bubtelėjimas“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis lengvą smūgį (dažniausiai pirštais) į galvą, ypač į pakaušį. Paprastai tai asocijuojama su švelniu baudimu ar pramoginiu gestu, neretai naudojama tarp artimų žmonių (pvz., tėvų ir vaikų) kaip išraiškingas, bet ne skausmingas būdas parodyti nepasitenkinimą ar pajuokauti. Pavyzdžiai: 1. „Nustok kreipti dėmesį, arba gausi bubtelėjimo!“ (įspėjimas vaikui). 2. Jis gavo lengvą bubtelėjimą už kvailą pokštą. 3. Bobutė bubtelėjo anūką per pakaušį, kai jis pasislėpė už kėdės.