„Breslauja“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis švelnų, lėtą lietų, drebulį, slampumą. Dažnai vartojamas apibūdinti liūną, drėgną orą.
Pavyzdžiai:
1. Visą dieną siautėjo breslauja, o danguje visiškai nesimatė saulės.
2. Rudeninė breslauja priverčia pasiimti skėtį net trumpiems išėjimams.
3. Pro langą plūdo breslaujos garsai, o gatvėje viskas atrodė pilka ir drėgna.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.