Branguva – tai senovinis lietuviškas terminas, reiškiantis turtą, lobį, brangenybes ar perteklių. Dažniausiai vartotas kalbant apie materialines vertybes (auksas, sidabras, brangakmeniai), tačiau gali reikšti ir dvasinį, kultūrinį turtą.
Pavyzdžiai:
1. Senojo kunigaikščio branguva buvo slepiama požemiuose.
2. Kalboje ir tradicijose – mūsų tautos branguva.
3. Jis laikė meilę didžiausia branguva.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.