Brahmanizmas – tai senovės Indijos religinė ir filosofinė sistema, iš kurios išaugo hinduizmas. Pagrindas – Vedų tekstai, kuriuose išreiškiama monistinė pasaulėžiūra: visatos esmė yra Brahmanas (absoliuti, amžinoji realybė), o individuali siela (Atmanas) yra su ja vientisa. Tikslas – per žinias, meditaciją ir apeigas pasiekti mokšą (išsivadavimą iš reinkarnacijų ciklo).
Pagrindiniai bruožai:
1. Kasta – visuomenės dalijimas į brahmanus (žynius), kšatrijus (karalius, karius), vaišijus (amatinkus, pirklus) ir šudras (tarnus).
2. Apeigos – sudėtingos aukojimo ir ritualų sistemos, vadovaujamos brahmanų.
3. Dharmos sąvoka – moralinis įstatymas ir pareiga, kurią kiekviena kasta turi vykdyti.
Pavyzdžiai:
- Ritualas „Agnihotra“ – kasdienė auka ugniui, skirta palaikyti kosminę tvarką.
- Mokymas „Tat tvam asi“ („Tai esi tu“) – Upanišadų frazė, nurodanti Atmano ir Brahmano vienovę.
- Kastų sistema – pavyzdžiui, tik brahmanai galėdavo atlikti aukojimą iš Vedų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.