Brahmanizmas – tai senovės Indijos religinė ir filosofinė sistema, išsivysčiusi iš vedizmo, kurios pagrindas – Vedos (šventieji tekstai) ir brahmanų (dvasininkų) autoritetas. Ji tapo hinduizmo pagrindu.
Pagrindinės idėjos:
1. Brahmanas – aukščiausioji, viską prasiskverbiančia dvasinė realybė.
2. Atmanas – individuali siela, kuri yra Brahmano dalis.
3. Karma – veiksmų pasekmių dėsnis.
4. Samsara – gimimų ciklas.
5. Mokša – išsivadavimas iš ciklo ir suvienijimas su Brahmanu.
Pavyzdžiai:
1. Ritualai ir aukojimai – brahmanizme didelė reikšmė teikta sudėtingiems ritualams (pvz., jadžnia – ugnies aukojimas), kuriuos atlikdavo brahmanai, kad užtikrintų pasaulio harmoniją.
2. Kastų sistema – religija įteisino socialinę hierarchiją (brahmanai – dvasininkai, kšatrijos – kariai, vaišijos – prekeiviai, šudros – tarnai), kuri buvo laikoma dievišku įsakymu.
3. Upanišadų filosofija – vėlyvesni brahmanizmo tekstai (Upanišados) gilinosi į Atmano ir Brahmano vienovę, pvz., mintis „Tat tvam asi“ („Tai esi tu“) – kad kiekvieno žmogaus esmė yra Brahmanas.
Brahmanizmas lėmė daugelį hinduizmo tradicijų, ritualų ir socialinių struktūrų, kurios išliko iki šių dienų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.