„Bona“ – tai lotyniškas žodis, reiškiantis „gera“ (mot. g.). Lietuvių kalboje dažniausiai vartojamas kaip sudurtinių žodžių dalis arba specifiniuose kontekstuose.
Pagrindiniai pavyzdžiai:
1. Bona fide – „geruoju tikėjimu“, sąžiningai, ne apsimestinai.
Pvz.: „Jis yra bona fide šios organizacijos narys.“
2. Bona vacantia – „niekieno daiktai“; turto, kuriam nėra įgalioto savininko, teisinis terminas.
Pvz.: „Nuosavybė gali pereiti valstybei kaip bona vacantia.“
3. Persona bona (istor.) – doras, geros reputacijos asmuo.
Trumpai: Terminas savarankiškai beveik nevartojamas, bet įgija specifinę reikšmę frazėse, ypač teisėje ir lotyniškose išraiškose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.