„Blukiai“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis baltus, neapdorotus (dažniausiai lino) audinius ar drobę. Istoriškai buvo naudojami paprastiems drabužiams, paklodėms ar darbinei aprangai.
Pavyzdžiai vartojime:
1. Senelė iš sandėlio išnešė senus blukius ant darbo su žeme.
2. Užsimerkęs dar jaučiu kvapą blukių, kuriomis buvo aptraukta kaimo lova.
3. Turguje pardavinėjo blukių iš lino – tvirtų ir ilgalaikių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.