Bikuškis – tai mažas, retai apgyvendintas kaimelis ar vienkiemis, dažniausiai atokus, miškingoje vietovėje. Terminas yra mažybinė formą nuo žodžio „bikūnas“ (nuošali vieta, užkampis).
Pavyzdžiai:
1. „Užaugau nedideliame bikuškyje prie ežero, kur kaimynus matydavome kartą per savaitę.“
2. „Kelionėje radome seną bikuškį, kuriame likę tik pora pastatų.“
3. „Gyvenimas bikuškyje ramus, bet toli nuo miesto šurmulio.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.