Bijūnizacija – tai kalbos reiškinys, kai žodis turi dvi skirtingas gramatines formas, bet vienodą reikšmę. Tai dažniausiai susiję su linksniuotės variantais arba kirčiavimo skirtumais.
Pavyzdžiai:
1. Giminės variantai:
„Aš turiu naują kompiuterį/kompiuteri.“ (galimos abi formos – vyr. g. kompiuterį ir mot. g. kompiuteri).
2. Linksnio galūnės:
„Jis nieko nežino apie šį/šitą įstatymą.“ (vardininko formos šis ir šitas vartojamos kaip sinonimai).
3. Kirčio pozicija:
„Mes kalbame apie są̃jungą/sąjū́gą.“ (kirčio perkėlimas nekeičia reikšmės).
Tai dažnas lietuvių kalbos kaitos ypatumas, atsirandantis dėl istorinių pokyčių ar regioninių skirtumų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.