Bertuvas – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis paveldėjimą, palikimą, turtą, gaunamą po mirusiojo.
Pavyzdžiai:
1. Po tėvo mirties jis gavo nemažą bertuvą.
2. Senelis savo bertuvą išdalijo anūkams.
3. Bertuvas buvo ir pinigai, ir žemė.
Naudotas daugiausia senuosiuose raštuose ar tarmėse, šiuolaikinėje kalboje retas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.