Benaičiai – tai kaimo bendruomenės nariai, dirbantys bendrai valdomame dūre (bendroje sodyboje), paprastai giminaičiai. Terminas kilęs iš žodžio benas (bendras).
Pavyzdžiai:
- Senovėje benaičiai kartu dirbdavo žemę, rūpindavosi gyvuliais.
- Šeima ir artimi giminaičiai, gyvenę vienoje sodyboje, sudarydavo benaičių grupę.
- Terminas dažnai sutinkamas istoriniuose šaltiniuose, apibūdinant bendrą ūkinį gyvenimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.