„Beirutas“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mišrainę arba sumuštinį su daugybe įdaro. Pavadinimas kilęs iš Libano sostinės Beiruto, siejamas su ryškia Vidurio Rytų virtuve.
Pavyzdžiai:
1. „Užsisakiau karštą beirutą su mėsa ir daržovėmis.“
2. „Kavinėje patiekia skanius beirutus su humusu.“
3. „Pasidariau namuose beirutą su keptomis daržovėmis ir česnaku.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.