Beazotis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis neapsakomą bjaurėjimąsi, pasibjaurėjimą, atgrasą ar neapykantą. Dažnai naudojamas perpūstai, emociškai pabrėžiant stiprų neigiamą jausmą.
Pavyzdžiai:
- Jaučiu beazotį tiems melagiams.
- Kai pamatau netvarką, mane ima beazotis.
- Kaip jis girtauja – vien beazotis!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.