baubtelėjimas

Baubtelėjimas – tai neformalus, šnek. kalbos žodis, reiškia tuščią, beprasmį kalbėjimą, plepėjimą, murdimą ar nesuprantamą murmesį. Dažnai vartojamas apibūdinti kalbą be aiškios minties, turinio ar tikslumo.

Pavyzdžiai:
1. Senis sėdėjo su savimi ir nuolatos baubtelėjo.
2. Ką tu ten baubteli? Sakyk aiškiai!
3. Vietoj pranešimo – vienas baubtelėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'baubtelejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Baubtelėjimas – tai neformalus, šnek. kalbos žodis, reiškia tuščią, beprasmį kalbėjimą, plepėjimą, murdimą ar nesuprantamą murmesį. Dažnai vartojamas apibūdinti kalbą be aiškios minties, turinio ar tikslumo. Pavyzdžiai: 1. Senis sėdėjo su savimi ir nuolatos baubtelėjo. 2. Ką tu ten baubteli? Sakyk aiškiai! 3. Vietoj pranešimo – vienas baubtelėjimas.