„Bastėja“ – tai senas žodis, reiškiantis užkarda, priedanga, pasalas arba pasalą, spąstus. Dažniausiai vartotas karinėje kalboje arba perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Kariuomenė pastatė bastėją kelyje, kad sustabdytų priešą.
2. Jo šypsena buvo tik bastėja, slepianti tikrąsias mintis.
3. Medžiotojai įrengė bastėją laukinių šernų gaudymui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.