basmačiai

Basmačiai – tai vidurinės Azijos musulmonų sukilėliai, 1918–1934 m. kovoję prieš sovietų valdžią. Terminas kilęs iš tiurkų kalbos žodžio „basmachi“ („plėšikas“), kurį naudojo sovietai kaip niekinantį pažymėjimą, nors patys sukilėliai save vadino gaziais (kovotojais už tikėjimą).

Pavyzdžiai:
1. Enver Pašos veikla – Osmanų generolas 1921 m. prisijungė prie basmačių, vadovavo didelėms pajėgoms Tadžikistane ir Uzbekistane.
2. Ibrahim-beko vadovavimas – žymus lyderis kovose dab. Uzbekistane ir Tadžikistane, pasipriešinimas tęsėsi iki 1931 m.
3. Vietinis pasipriešinimas – basmačiai rėmėsi klajoklių ir kaimų gyventojų parama, gynė tradicines religines bei socialines vertybes.
4. Poveikis regionui – sukilimas lėmė smurtą ir ekonominį nuosmukį, paskatino sovietų vykdytą ginkluotą kolonizaciją ir represijas.

Judėjimas susilpnėjo po 1923 m., bet atskiri mūšiai tęsėsi iki 1934 m.

Įrašas
Paaiškinimas	Basmačiai – tai vidurinės Azijos musulmonų sukilėliai, 1918–1934 m. kovoję prieš sovietų valdžią. Terminas kilęs iš tiurkų kalbos žodžio „basmachi“ („plėšikas“), kurį naudojo sovietai kaip niekinantį pažymėjimą, nors patys sukilėliai save vadino gaziais (kovotojais už tikėjimą). Pavyzdžiai: 1. Enver Pašos veikla – Osmanų generolas 1921 m. prisijungė prie basmačių, vadovavo didelėms pajėgoms Tadžikistane ir Uzbekistane. 2. Ibrahim-beko vadovavimas – žymus lyderis kovose dab. Uzbekistane ir Tadžikistane, pasipriešinimas tęsėsi iki 1931 m. 3. Vietinis pasipriešinimas – basmačiai rėmėsi klajoklių ir kaimų gyventojų parama, gynė tradicines religines bei socialines vertybes. 4. Poveikis regionui – sukilimas lėmė smurtą ir ekonominį nuosmukį, paskatino sovietų vykdytą ginkluotą kolonizaciją ir represijas. Judėjimas susilpnėjo po 1923 m., bet atskiri mūšiai tęsėsi iki 1934 m.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.