baltachalatis

Baltachalatis – tai istorinis terminas, reiškiantis valstiečius, gyvenusius baltųjų dvarų žemėse (pvz., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karališkųjų ar didikų valdų). Jie buvo laisvesni už vergus, bet dažnai turėjo įvairius prievolės (pvz., mokesčius, darbus dvarui).

Pavyzdžiai:
1. XVI a. dokumentuose minimi baltachalaičiai, dirbę karališkųjų miškų ūkiuose.
2. Baltachalaičiai galėdavo turėti savo ūkį, bet privalėjo mokėti dvarui duoklę grūdais ar pinigais.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'baltachalatis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Baltachalatis – tai istorinis terminas, reiškiantis valstiečius, gyvenusius baltųjų dvarų žemėse (pvz., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karališkųjų ar didikų valdų). Jie buvo laisvesni už vergus, bet dažnai turėjo įvairius prievolės (pvz., mokesčius, darbus dvarui). Pavyzdžiai: 1. XVI a. dokumentuose minimi baltachalaičiai, dirbę karališkųjų miškų ūkiuose. 2. Baltachalaičiai galėdavo turėti savo ūkį, bet privalėjo mokėti dvarui duoklę grūdais ar pinigais.