Atnarpliojimas – tai veiksmas, kai kas nors išnarpliojama, išskleidžiama, atpalaiduojama iš susivyniojimo ar apsiausties. Dažniausiai vartojama perkeltine prasme, apibūdinant sudėtingų dalykų (minties, idėjos, temos) išplėtojimą, aiškinimą ar atskleidimą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė: Atnarpliojęs virvę, jis surišo krūvą.
2. Perkeltinė prasmė: Paskaitos metu dėstytojas atnarpliojo sudėtingą filosofinę teoriją.
3. Literatūroje: Rašytojas giliai atnarpliojo veikėjo vidinę kovą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.