Atbulauti reiškia eiti, važiuoti ar judėti atbulomis, nugaromis į judėjimo kryptį. Dažnai vartojama perkeltine prasme apie regresą, žlugimą ar grįžimą prie senų, nepageidaujamų būklų.
Pavyzdžiai:
1. Vaikas mokėsi atbulauti nuo šlaito.
2. Įmonės politika atbulauja – grįžtama prie senų, neveiksmingų metodų.
3. Po avarijos sunkvežimis turėjo atbulauti keliu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.