alteracija

Alteracija – tai vieno ar kelių tonų pakėlimas arba nuleidimas chromatiniu žingsniu, žymimas grojaraštyje alteracijos ženklais (diezas, bemolis, bekvaras, dvigubas diezas, dvigubas bemolis). Alteracija laikinai keičia natūralios gamos tonų aukštį, bet nekeičia pačių pagrindinių tonų pavadinimų.

Pavyzdžiai:
- Diezas () – pakelia natūralų toną pustoniu aukštyn (pvz., F → F).
- Bemolis (♭) – nuleidžia natūralų toną pustoniu žemyn (pvz., B → B♭).
- Bekvaras (♮) – atšaukia veikiančią alteraciją, grąžinant natūralų toną.
- Dvigubas diezas (×) – pakelia toną dviem pustoniais aukštyn (pvz., C → C×, kuris garu lygus D).
- Dvigubas bemolis (♭♭) – nuleidžia toną dviem pustoniais žemyn (pvz., E → E♭♭, kuris garu lygus D).

Praktinis panaudojimas:
- Laikinoji alteracija – galioja tik takto ribose, po kurio grąžinama natūrali forma.
- Raktinė alteracija – rakte nurodyti pastovūs ženklai, galiojantys visoje kompozicijoje (pvz., G dur gama turi F).

Kontekstai:
- Harmoninis – sukuria disonansą arba spalvą (pvz., F įvedimas C dūroje).
- Melodinis – padeda formuoti natūralius posūkius arba vengti intervalų peršokimų.

Trumpai: alteracija – tai natūralaus tono laikinas arba pastovus pakėlimas/nuleidimas, naudojamas grojaraštyje norint pakeisti garsą, bet ne pačio tono pavadinimą.

• Tarptautiniai žodžiai: alteracija

Įrašas
Paaiškinimas	Alteracija – tai vieno ar kelių tonų pakėlimas arba nuleidimas chromatiniu žingsniu, žymimas grojaraštyje alteracijos ženklais (diezas, bemolis, bekvaras, dvigubas diezas, dvigubas bemolis). Alteracija laikinai keičia natūralios gamos tonų aukštį, bet nekeičia pačių pagrindinių tonų pavadinimų. Pavyzdžiai: - Diezas () – pakelia natūralų toną pustoniu aukštyn (pvz., F → F). - Bemolis (♭) – nuleidžia natūralų toną pustoniu žemyn (pvz., B → B♭). - Bekvaras (♮) – atšaukia veikiančią alteraciją, grąžinant natūralų toną. - Dvigubas diezas (×) – pakelia toną dviem pustoniais aukštyn (pvz., C → C×, kuris garu lygus D). - Dvigubas bemolis (♭♭) – nuleidžia toną dviem pustoniais žemyn (pvz., E → E♭♭, kuris garu lygus D). Praktinis panaudojimas: - Laikinoji alteracija – galioja tik takto ribose, po kurio grąžinama natūrali forma. - Raktinė alteracija – rakte nurodyti pastovūs ženklai, galiojantys visoje kompozicijoje (pvz., G dur gama turi F). Kontekstai: - Harmoninis – sukuria disonansą arba spalvą (pvz., F įvedimas C dūroje). - Melodinis – padeda formuoti natūralius posūkius arba vengti intervalų peršokimų. Trumpai: alteracija – tai natūralaus tono laikinas arba pastovus pakėlimas/nuleidimas, naudojamas grojaraštyje norint pakeisti garsą, bet ne pačio tono pavadinimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.