Adomynė

Adomynė – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įtariamą, nepatikimą asmenį, sukčius, apgaviką. Kilęs iš vardo Adomas (Adomynė – tarsi „Adomo palikuonis“), istoriškai susijęs su neigiamu personažų įvaizdžiu.

Pavyzdžiai:
1. Seni žmonės sakydavo: „Tenais gyveno tik adomynės, su jomis sandorio nedarysi.“
2. Nežinau, kas jis toks – kažkoks adomynė atrodo.
3. Kaimynai apie jį šnekėjo kaip apie adomynę, niekam nepasitikėdavo.

Vartojamas daugiausia šnekamojoje kalboje ar folkloro kontekste.

• Vietovardžiai: Adomynė

Įrašas
Paaiškinimas	Adomynė – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įtariamą, nepatikimą asmenį, sukčius, apgaviką. Kilęs iš vardo Adomas (Adomynė – tarsi „Adomo palikuonis“), istoriškai susijęs su neigiamu personažų įvaizdžiu. Pavyzdžiai: 1. Seni žmonės sakydavo: „Tenais gyveno tik adomynės, su jomis sandorio nedarysi.“ 2. Nežinau, kas jis toks – kažkoks adomynė atrodo. 3. Kaimynai apie jį šnekėjo kaip apie adomynę, niekam nepasitikėdavo. Vartojamas daugiausia šnekamojoje kalboje ar folkloro kontekste.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.