absurdo teatras

Absurdo teatras – XX a. vidurio dramos kryptis, kurios pjesės perteikia žmogaus egzistencijos beprasmybę, nesuprantamumą ir absurdą. Veiksmas dažnai neturi logiškos struktūros, dialogai yra cikliški arba nesąmoningi, o personažai patiria komunikacijos krizę.

Pagrindiniai bruožai:
- Pasaulis kaip chaosas be aiškios prasmės.
- Kalbos ir veiksmų atsiskyrimas.
- Groteskas, juodas humoras, cikliškumas.
- Veikėjai – stereotipiniai, be tikslo.

Pavyzdžiai:
- Samuelio Becketto "Laukiant Godo" – du veikėjai beveik nieko nedaro, kalba nesąmones, laukia nežinomo Godo.
- Eugene’o Ionesco "Plikė" – scenoje per daug krėslų, simbolizuojančių tuštumą.
- Haroldo Pintero "Gimtadienis" – banalūs pokalbiai slepia grėsmę ir absurdą.

Įrašas
Paaiškinimas	Absurdo teatras – XX a. vidurio dramos kryptis, kurios pjesės perteikia žmogaus egzistencijos beprasmybę, nesuprantamumą ir absurdą. Veiksmas dažnai neturi logiškos struktūros, dialogai yra cikliški arba nesąmoningi, o personažai patiria komunikacijos krizę. Pagrindiniai bruožai: - Pasaulis kaip chaosas be aiškios prasmės. - Kalbos ir veiksmų atsiskyrimas. - Groteskas, juodas humoras, cikliškumas. - Veikėjai – stereotipiniai, be tikslo. Pavyzdžiai: - Samuelio Becketto "Laukiant Godo" – du veikėjai beveik nieko nedaro, kalba nesąmones, laukia nežinomo Godo. - Eugene’o Ionesco "Plikė" – scenoje per daug krėslų, simbolizuojančių tuštumą. - Haroldo Pintero "Gimtadienis" – banalūs pokalbiai slepia grėsmę ir absurdą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.