absoliutinimas

Absoliutinimas – tai sąvokos, idėjos ar principo iškėlimas į absoliutą, nekintantį lygį, dažnai ignoruojant kontekstą, sąlygas ar ribas. Tai gali lemti dogmatišką, lanksčiai nepritaikomą mąstymą.

Pavyzdžiai:
1. Politikoje – ideologijos (pvz., komunizmas, nacionalizmas) laikymas vienintele tiesa, nepaisant istorinių ar kultūrinių skirtumų.
2. Etikoje – principo „niekada nemeluok“ laikymasis visomis aplinkybėmis, net jei tiesa gali pakenkti.
3. Kasdienybėje – požiūris „jei nedirbi iki išsekimo, vadinasi tingini“, neįvertinant psichinės sveikatos ar veiklos kokybės.
4. Religijoje – literališkas šventųjų tekstų aiškinimas, nepaisant laiko ar mokslo konteksto.

Įrašas
Paaiškinimas	Absoliutinimas – tai sąvokos, idėjos ar principo iškėlimas į absoliutą, nekintantį lygį, dažnai ignoruojant kontekstą, sąlygas ar ribas. Tai gali lemti dogmatišką, lanksčiai nepritaikomą mąstymą. Pavyzdžiai: 1. Politikoje – ideologijos (pvz., komunizmas, nacionalizmas) laikymas vienintele tiesa, nepaisant istorinių ar kultūrinių skirtumų. 2. Etikoje – principo „niekada nemeluok“ laikymasis visomis aplinkybėmis, net jei tiesa gali pakenkti. 3. Kasdienybėje – požiūris „jei nedirbi iki išsekimo, vadinasi tingini“, neįvertinant psichinės sveikatos ar veiklos kokybės. 4. Religijoje – literališkas šventųjų tekstų aiškinimas, nepaisant laiko ar mokslo konteksto.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.