tonizmas
„Tonizmas“ – tai stilistinė priemonė, kai žodis ar posakis vartojamas perkeltine prasme, siekiant sustiprinti išraišką, pabrėžti vaizdingumą ar emocinį atspalvį. Tai yra viena iš tropų (kaip ir metafora, hiperbolė ir kt.), bet skiriasi tuo, kad čia perkeltinė reikšmė grindžiama asociacijomis su fiziniais pojūčiais (pvz., skonis, kvapas, liečiamumas) arba abstrakčių sąvokų „įkūnijimu“.
Trumpai tariant: Tonizmas – tai vaizdingas, perkeltinės reikšmės vartojimas, kuriuo abstrakčios sąvokos perteikiamos kaip konkrečios, jutiminės patirtys.
Pavyzdžiai:
1. „Jo balsas buvo medus“
Čia „medus“ – tonizmas. Balsas nėra tiesiogiai medus, bet šis žodis sukelia asociacijas su švelnumu, saldumu, malonumu, perteikdamas abstrakčią balso savybę per konkrečią skonio patirtį.
2. „Jos šypsena – šilta saulė“
„Šilta saulė“ vartojama perkeltine prasme, norint apibūdinti šypsenos šiltumą, džiaugsmą, pozityvų poveikį, lyg tai būtų fizinis šilumos pojūtis.
Svarbu: Tonizmas dažnai painiojamas su metafora, tačiau jis yra jos atmaina, kurioje akcentuojamas jutiminis, sensorinis aspektas. Jei perkeltinė išraiška remiasi regėjimo, klausos, lytėjimo, skonio ar kvapo asociacijomis – tai greičiausiai tonizmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.