Titanoteris (lot. Titanotherium, iš gr. „milžiniškas žvėris“) – tai išnykusių žinduolių gentis, priklausanti Brontoterijų (Brontotheriidae) šeimai. Jie gyveno vėlyvojo eoceno laikotarpiu (prieš maždaug 38–34 mln. metų) Šiaurės Amerikoje.
Pagrindinės savybės:
- Dydis: panašūs į didelius dramblius ar nosoragius.
- Išvaizda: turėjo kaulinius ragus ant nosies, kurie buvo išaugę iš priekinių kaukolės kaulų.
- Mityba: buvo augalėdžiai, maitinosi krūmais ir lapais.
Trumpai: Titanoteris – tai didelis, išnykęs žinduolis su kauliniais ragais ant nosies, panašus į nosoragį.
Pavyzdžiai vartojimo kontekste:
1. Paleontologijoje:
> „Titanoterio fosilijos, rastos Vajomingo valstijoje, rodo, kad šie gyvūnai buvo dominuojantys to meto žemyno žinduoliai.“
2. Gyvūno aprašyme:
> „Nors titanoteris išoriškai priminė nosoragį, jis buvo artimesnis arkliams ir tapyrams.“
3. Lyginyje:
> „Jo įspūdingi ragai ir milžiniškas kūnas darė titanoterį vienu iš įspūdingiausių savo laikotarpio žvėrių.“
Svarbu: Terminas „titanoteris“ dažniausiai vartojamas mokslinėje ar populiariojoje mokslo literatūroje apie išnykusius gyvūnus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.