Titanomachija (gr. Τιτανομαχία) – tai graikų mitologijoje mūšis tarp titanų ir olimpiečių dievų, kuris truko dešimt metų ir baigėsi titanų pralaimėjimu bei įkalnijimu Tartare.
Trumpai:
- Tai dievų karas dėl pasaulio valdžios.
- Titanus (senosios kartos dievus, Krono vadovaujamus) nugalėjo jaunesnieji Olimpo dievai (Dzeuso vadovaujami).
- Po pergalės Dzeusas tapo aukščiausiuoju dievu, o titanai buvo uždaryti požemio karalystėje Tartare.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Mene ir literatūroje:
- Heziodo epas „Teogonija“ išsamiai pasakoja Titanomachijos istoriją.
- Dailininkai (pvz., Rubensas, Giordano) vaizdavo šį mūšį savo paveiksluose.
2. Perkeltine prasme:
- „Politinė titanomachija“ – apibūdinamas intensyvus konfliktas tarp galingų politinių grupuočių.
- „Įmonės vadovybėje įvyko tikra titanomachija dėl valdžios“ – metafora apie žiaurią kovą tarp lyderių.
Svarba: Titanomachija simbolizuoja senojo ir naujojo, chaoso ir tvarkos kovą – pagrindinė tema graikų mitologijoje ir vėlesnėje kultūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.