Tiflopedagogika
Tiflopedagogika – tai specialiosios pedagogikos šaka, kurioje tiriami aklųjų ir silpnaregių vaikų bei suaugusiųjų ugdymo, lavinimo, reabilitacijos ir socialinės integracijos metodai bei principai.
Žodis kilęs iš graikų kalbos:
- typhlos – aklas,
- paideia – ugdymas,
- agogos – vedimas.
Pagrindiniai uždaviniai:
1. Lavinti kompensacines galias (lietimo, klausos, motorikos).
2. Adaptuoti mokymosi turinį ir priemones (pvz., Brailio raštas, garsinės knygos).
3. Skatinti savarankiškumą kasdieniame gyvenime.
Pavyzdžiai:
1. Mokymo priemonės:
- Brailio rašto vadovėliai, reljefiniai piešiniai, specialūs kompiuterių įrenginiai su garsine grįžtamojo ryšio sistema.
2. Metodai:
- Orientacijos ir judėjimo mokymas (naudojant baltą lazdelę), sensorinio suvokimo lavinimas per taktilines žaidimas.
3. Praktinis taikymas:
- Specializuotos mokyklos arba integruotos klasės, kur tiflopedagogas konsultuoja mokytojus ir kuria individualias ugdymo programas.
Trumpai tariant, tiflopedagogika – tai aklųjų ir silpnaregių žmonių ugdymo mokslas ir praktika.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.