tetrarchija
Tetrarchija – tai valdymo sistema, kai valstybė ar imperija padalinta į keturias dalis, kurių kiekviena valdoma atskiro valdovo (tetrarcho). Terminas kilęs iš graikų kalbos (tetra – „keturi“, arche – „valdžia“).
Trumpai: Keturių asmenų bendra valdžia arba keturių regionų susivienijimas.
Pavyzdžiai:
1. Romos imperijos tetrarchija (293–324 m.) – imperatorius Diokletianas įvedė sistemą, kurioje imperiją valdė du vyresnieji imperatoriai (augustai) ir du jaunesnieji pavaduotojai (caesariai). Pavyzdžiui:
- Diokletianas valdė Rytus,
- Maksimianas – Vakarus,
- Galerijus ir Konstancijus Chloras buvo jų caesariai.
2. Senovės Graikijoje – tetrarchija kartais taikytos regionuose, pvz., Tessalijoje, kur keturių didžiųjų miestų sąjunga valdė sritį.
3. Bibliniame kontekste – Pono Jėzaus laikais Judėją valdė Herodas Antipas, vienas iš keturių tetrarchų (kiti – Filipas, Lizanijas ir Archelas), skirstiusių Herodo Didžiojo karalystę.
Šiuolaikinis panaudojimas: Terminas retai vartojamas, bet gali apibūdinti bet kokią keturių lyderių ar regionų valdymo struktūrą.
- Terminai: tetrarchija
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.