tetrakoncha
Tetrakoncha (gr. tetra – 'keturi', konchē – 'kriauklė') – tai architektūrinis terminas, reiškiantis pastatą arba struktūrą, turinčią keturis pusapskritimius arba keturis nišų pavidalo erdvinius elementus (dažniausiai apsidės), išdėstytus kryžiaus formos plane. Šis elementas būdingas bizantietiškai architektūrai, ypač bažnyčioms.
Trumpai: Tetrakoncha – pastatas su keturiomis simetriškai išdėstytomis apsidėmis (nišomis), formuojančiomis kryžiaus formos centrinę erdvę.
Pavyzdžiai:
1. Šv. Rytų bažnyčia (Šv. Kryžiaus bažnyčia) Achalmos mieste, Gruzija
Vienas geriausiai išlikusių tetrakonchos pavyzdžių (VI a.). Keturi simetriški spinduliai (apsidės) susikerta centre, kur yra kupolas.
2. San Lorenzo Maggiore bažnyčia Milane, Italija
Vėlyvosios Romos imperijos laikotarpio (IV–V a.) pavyzdys, kuris taip pat turi tetrakonchos struktūrą, nors vėliau perstatytas.
3. Ktetoros tipo bažnyčios Armėnijoje (pvz., Zvartnoc katedra, VII a.)
Nors Zvartnocas yra trikoncha (turi tris apsides), kai kurie armėnų architektūros paminklai artimi tetrakonchos principui, su keturiais išsikišusiais erdviniais spinduliais.
Papildoma pastaba: Tetrakoncha dažnai laikoma centrine kompozicija, kurios erdvinis akcentas yra viduryje, o keturios apsidės sudaro simbolinį kryžių. Ši forma buvo paplitusi ankstyvojoje krikščionių architektūroje Rytų imperijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.