tetrachordas

Tetrachordas – tai muzikos teorijoje keturių gretimų natų seka, kuri užima ketvirtį (diatoninę kvartą). Tetrachordai yra senovės graikų ir viduramžių muzikos teorijos pagrindas, naudojami konstruojant skales ir modusus.

Trumpai: 4 natos, užimančios kvartos intervalą (pvz., C–D–E–F).

Pavyzdžiai:
1. Diatoninis tetrachordas (graikiškas) – pvz., natos E–F–G–A (dvi visi tonai ir pusis tonas tarp F ir E).
2. Didžiosios skalės pirmasis tetrachordas – pvz., C-dur: C–D–E–F (tonas, tonas, pusis tono).
3. Mažosios skalės tetrachordas – pvz., a-moll: A–H–C–D (tonas, pusis tono, tonas).

Tetrachordai dažnai jungiami (pvz., du tetrachordai sudaro septynių natų skalę) ir yra svarbūs analizuojant melodijų struktūrą.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tetrachordas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė