Tarantela – tai greitas, gyvus italų šokis, kilęs iš Pietų Italijos (ypač Neapolio ir Apulijos regionų). Pavadinimas siejamas su tarantuliu („tarantola“ itališkai), nes viduramžiais buvo manoma, kad šis šokis gali išgydyti nuo tokio voragiuko įkandimo (tariama „tarantizmo“ liga).
Pagrindinės savybės:
- Greitas tempas (dažnai 6/8 taktas).
- Šokamas poromis arba grupėmis.
- Judesiai energingi, su sukiojimais ir ritmiškais žingsniais.
- Paprastai lydimas gitarnos, mandolinos arba būgnų.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Muzikos kontekste:
Fryderykas Šopenas savo kūrinyje „Tarantela“ atkūrė šio šokio greitą ir apsvaigusį ritmą.
2. Šokio kontekste:
Festivalyje italų bendruomenė linksmai šoko tarantelą, sukiodamasi tarp stalų.
3. Perkeltine prasme (retai):
Susirinkimas virto tikra tarantela – visi judėjo, šnekėjo ir dainavo chaotišku ritmu.
Kultūrinis papildymas:
Tarantela išliko kaip svarbus Italijos folkloro elementas, dažnai atliekamas šventėse ar tradiciniuose renginiuose. Ji taip pat įkvėpė daugelį kompozitorių (pvz., Listą, Rossinį).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.