"Tabernakulis" (lot. tabernaculum – palapinė) krikščionybėje yra:
1. Pagrindinė reikšmė: speciali dėžutė arba indas bažnyčioje, kuriame laikomos pašventintos hostijos (kūnas ir kraujas pagal Eucharistijos sakramentą).
2. Simbolinė reikšmė: laikoma Dievo buvimo ženklu, "Dievo buveine" tarp žmonių.
Pavyzdžiai:
1. "Kunigas po mišios hostijas padėjo į tabernakulį, kuris stovi ant pagrindinio altoriaus."
2. "Prieš tabernakulį degintos žvakės simbolizuoja maldą ir pagarbą."
Papildomai: Kai kuriuose kontekstuose "tabernakulis" gali reikšti ir judėjimo šventyklą (pvz., senovės hebrajų palapinė-dangunėlis), tačiau šiuolaikiniame lietuvių kalbos vartojime dažniausiai nurodoma bažnytinė reikšmė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.