Autorecenzija – tai savęs ar savo veiklos kritiškas įsivertinimas (recenzavimas), kurį atlieka pats autorius, kolektyvas ar organizacija, o ne išorinis vertintojas.
Trumpai: Savęs ar savo darbų vertinimas, dažnai siekiant nustatyti trūkumus, pagerinti kokybę ar parodyti savikritiškumą.
Pavyzdžiai:
1. Mokslinis kontekstas
Mokslininkas, prieš pateikdamas straipsnį žurnalui, atlieka autorecenziją – patikrina metodologijos trūkumus, galimas klaidas ar argumentų silpnąsias vietas.
2. Literatūra / menas
Rašytojas, baigęs romaną, savarankiškai autorecenzuoja kūrinį – analizuoja siužeto logiką, veikėjų tikimumą ar stiliaus nuoseklumą, prieš siųsdamas redaktoriui.
3. Verslas / organizacija
Įmonė kasmet atlieka autorecenziją – vertina savo veiklos efektyvumą, etikos principų laikymąsi ir aplinkosauginę įtaką, norėdama tobulėti.
4. Asmeninis tobulėjimas
Studentas, ruošdamasis egzaminui, autorecenzuoja savo žinias – sąžiningai įvertina, kurios temos išmoktos prastai, ir daugiau laiko skiria joms.
Svarbu: Autorecenzija gali būti tiek formalus procesas (pvz., auditas), tiek asmeninė refleksija. Ji dažnai naudojama kaip savikontrolės ir tobulėjimo įrankis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.