Autojonizacija – tai cheminis reiškinys, kai gryna medžiaga (dažniausiai skystis) dalinai disocijuoja į jonus, reaguodama pati su savimi. Tai savaiminis jonizacijos procesas, kurį lemia medžiagos molekulių savybės.
Trumpai:
Molekulės veikia tiek kaip rūgštis, tiek kaip bazė, perduodamosi protoną (H⁺) viena kitai.
Pavyzdžiai:
1. Vanduo (H₂O) – klasikinis pavyzdys:
Reakcija:
\[
2H_2O \rightleftharpoons H_3O^+ + OH^-
\]
Dėl šios pusiausvyros gryname vandenyje esama nedidelio H₃O⁺ ir OH⁻ koncentracijos (25 °C: [H₃O⁺] = [OH⁻] = 10⁻⁷ M).
2. Amoniakas (NH₃, skystas) – taip pat gali autojonizuotis:
Reakcija:
\[
2NH_3 \rightleftharpoons NH_4^+ + NH_2^-
\]
Čia viena NH₃ molekulė perduoda protoną (H⁺) kitai NH₃, susidaro amonio (NH₄⁺) ir amido (NH₂⁻) jonai.
3. Sieros rūgštis (H₂SO₄, gryna) – autojonizacija vyksta per protono pernašą:
\[
2H_2SO_4 \rightleftharpoons H_3SO_4^+ + HSO_4^-
\]
(panašus reiškinys būdingas ir kitoms grynomis skysčių rūgštims).
Svarbu: Autojonizacija nustato terpės autojonizacijos konstantą (pvz., vandens \(K_w = 10^{-14}\)), kuri lemia rūgštingumą arba šarmingumą net grynoje medžiagoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.