autbredinis
„Autbredinis“ yra senasis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „išsigimęs, iškrypęs, iškreiptas, nenormalus“.
Tai sudurtinis žodis, kilęs iš:
- aut-, siejama su autis („klaida, klydimas“) arba autenti („klysti“),
- bredinis, galbūt susijęs su bredėti („šnekėti be prasmės, plynėti“).
Žodis vartotas senuosiuose raštuose, šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas.
Pavyzdžiai:
1. Senajame sakinyje:
„Jis elgiasi kaip autbredinis žmogus“ – reiškia, kad elgiasi keistai, nenormalu, iškrypęs.
2. Apibūdinant netinkamus veiksmus:
„Tai autbredinė mintis“ – galima verst kaip „absurdiška, beprasmė, iškrypusi mintis“.
Jei domitės etimologija ar istoriniu vartojimu, rekomenduojama pasitikrinti „Lietuvių kalbos žodyną“ (LKŽe) arba „Daukanto žodyną“, kuriuose šis žodis aptinkamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.