Atsakymas: „Atonalus“ – tai muzikos terminas, reiškiantis tonacinės sistemos nebuvimą, t. y. muziką, kurioje nėra pagrindinio tono (tonikos), aiškios tonacijos arba tradicinių harmoninių ryšių.
Trumpai:
- Nėra pagrindinio tono – nėra „namų“ natos, į kurią grįžtama.
- Nėra tradicinių akordų arba harmonijų – naudojami disonansai, laisvi intervalai.
- Dažnai naudojama 12-tonų technika – visos 12 chromatikos garsų yra lygiavertės.
Pavyzdžiai:
1. Arnoldo Šionbergo kūriniai – pvz., jo vėlyvojo laikotarpio darbai, kuriuose jis sukūrė 12-tonų sistemą („Pierrot Lunaire“, „Variacijos orkestrui“).
2. Alano Bergo opera „Vozėckas“ – kombinuojama atonali muzika su ekspresionistine išraiška.
3. Antono Weberno kūriniai – trumpi, koncentruoti gabalai, kuriuose kiekviena nata turi didelę reikšmę (pvz., „Variacijos fortepijonui“).
Paprastas palyginimas:
- Tonali muzika – kaip kalbėjimas aiškia gramatika (pvz., Bacho fugos, pop dainos).
- Atonali muzika – kaip kalbėjimas be fiksuotos taisyklės, kur žodžiai ir garsai sukuria įtampą be įprastos skiriamosios gebos.
Atonali muzika dažnai siejama su XX a. modernizmu ir siekiau išreikšti sudėtingas emocijas, nerimą, psichologinį gilumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.