Astrofizika – tai mokslo šaka, tirianti fizikinius procesus ir savybes visatoje: žvaigždėse, planetose, galaktikose, juodosiose skylėse, tamsiojoje energijoje ir kt. Ji jungia astronomijos stebėjimus su fizikos teorijomis ir eksperimentais.
Trumpai: Tai fizikos taikymas astronomijai, siekiant suprasti, kaip veikia kosmosas.
Pavyzdžiai:
1. Žvaigždžių energijos šaltinis
Astrofizikai, remdamiesi branduoline fizika, paaiškino, kad žvaigždės (kaip Saulė) šviečia dėl branduolinės sintezės – vandenilio virtimo heliu branduolyje, išsiskiriant didžiuliai energijai.
2. Juodosios skylės
Naudojant Einšteino bendrąją reliatyvumo teoriją, astrofizikai nuspėja ir tiria juodąsias skyles – objektus, kurių gravitacija tokia stipri, kad net šviesa negali ištrūkti.
3. Tamsioji materija
Stebint galaktikų sukimąsi, astrofizikai nustatė, kad matomos medžiagos neužtenka, kad paaiškintų jų judėjimą. Tai paskatino teoriją apie nematomą „tamsiąją materiją“, kuri sudaro ~27% visatos.
4. Kosmologija ir Visatos plėtimasis
Analizuojant tolimų galaktikų šviesą, astrofizikai atrado, kad Visata plečiasi (Hubble dėsnis), o pastaruoju metu – ir pagreitėjančiu tempu dėl „tamsiosios energijos“.
Paprastas analogas:
Jei astronomija yra kaip „kosminių objektų katalogavimas ir stebėjimas“, tai astrofizika – tai „jų veikimo principų paaiškinimas fizikos kalba“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.