asociacionizmas
Asociacionizmas – tai psichologijos ir filosofijos srovė, teigianti, kad žmogaus mintys, idėjos ir atmintis susidaro bei susiejasi per asociacijas (sąsajas) tarp įvairių potyrių, pojūčių ar vaizdinių. Pagrindinis principas: jei du reiškiniai dažnai pasitaiko kartu arba vienas po kito, smegenys juos susieja, ir vieno atsiradimas gali iššaukti kitą.
Pagrindinės asociacijų rūšys (pagal D. Humą):
1. Panašumas – vienas dalykas primena kitą (pvz., portretas – asmuo).
2. Gretimumas laike/erdvėje – įvykiai, įvykę vienu metu ar šalia (pvz., dūmai – ugnis).
3. Priežastingumas – vienas reiškia kitą kaip priežastį ir pasekmę (pvz., žaibas – griaustinis).
Trumpi pavyzdžiai:
1. Pavadinimas → Asociacijos
Žodis „žiema“ gali asocijuotis su: sniegas, šaltis, Kalėdos, šilti drabužiai.
2. Mokymasis per asociacijas
Vaikas išmoksta, kad „šviesos perjungimas“ → „pasirodo šviesa“ (gretimumo asociacija).
3. Reklamoje
Prekės ženklas (pvz., „Nike“) siejamas su sportiniu pasiekimu ar sėkme (sukurtas per nuolatinį kartojimą reklamose).
Istorinė reikšmė:
Asociacionizmas XVIII–XIX a. paveikė empirinę psichologiją (pvz., J. Locke’as, D. Humas), o vėliau – elgesio psichologiją (I. Pavlovas, B. Skinneris), tiriant sąlyginius refleksus ir mokymąsi per stimulus–reakcijos ryšius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.