asertorinis
Asertorinis – tai loginis terminas, reiškiantis tvirtinimą, paremtą faktine realybe, o ne logine būtinybe ar galimybe. Jis vartojamas logikoje ir filosofijoje apibūdinti teiginius, kurie yra faktiškai teisingi arba klaidingi tam tikru momentu ar situacijoje, bet nėra būtini ar neįmanomi visais atvejais.
Trumpai: asertorinis teiginys – tai faktinis teiginys, nusakantis, kas yra (ar nėra), o ne kas turėtų būti ar gali būti.
Pavyzdžiai:
1. "Dabar lyja."
– Tai asertorinis teiginys, nes jis faktiškai apibūdina dabartinę situaciją (lyja arba ne). Jis nėra būtinas (rytoj gali būti saulėta), bet dabar jis arba teisingas, arba klaidingas.
2. "Vilnius yra Lietuvos sostinė."
– Faktiškas, istoriškai patvirtintas teiginys, kuris šiuo metu yra teisingas. Jis nėra logiškai būtinas (sostinė galėjo būti ir kita), bet realiai – tai tiesa.
3. "Šiandien pirmadienis."
– Asertorinis, nes teigia faktą apie konkretų dieną. Kitą dieną teiginys jau gali būti klaidingas.
Kontrastas su kitais teiginiais:
- Apodiktinis (būtinas): "Trikampis turi tris kampus." (logiškai būtina).
- Problematinis (galimas): "Rytoj gali lyti." (ne faktiškas, o tik galimybė).
- Asertorinis (faktiškas): "Dabar lyja." (konstatacija realios būsenos).
Santrumpos:
Asertorinis = faktinis / konstatuojantis / empirinis teiginys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.